BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

avantiūra

Paskutinį kartą rašiau prieš metus. Tuomet pasakojau, apie savo santykius su Ponu ex P, kuris tuo metu buvo praradęs tas dvi raides, bet dabar vėl sėkmingai atgavo šį titulą. Pagrindinis pasikeitimas — neturiu ką apie jį pasakyti. Atvirai pasakius, jau seniai nebegalvoju apie jį. Na, neneigsiu, šis išsiskyrimas buvo sunkiausiais tiek jam, tiek man. Šį kartą neturėjau kito pasirinkimo, pasakiau taip, kaip yra — aš Tavęs nebemyliu, nebenoriu būti su Tavimi ir nebematau jokios ateities kartu. Jį tai tikrai nustebino, nes dar prieš savaitę planavome bendrą gyvenimą, vaikus ir pan. Eh, fuck it. Visa tai vyko vasarį, tad kas buvo — tas pražuvo.

Kas dar pasikeitė? Suskaičiavau tuos, kurie nori nusitempti mane prie altoriaus — 4. Sakyčiau, kaip tokiam reikalui, skaičius solidus. Bėda ta, kad nė vienas princesei netinka. Dar didesnė bėda — tarp jų nėra Pono Perspektyvos. Taaaip, apie jį irgi šis tas bus.

Apie 2 iš tų 4 net neverta kalbėti.

Iš kitų 2 vienas aiškus — Ponas ex P. Bet jį atmetam jau dėl ganėtinai aiškių priežasčių.

Antras, toks jau iš rimtesnių, vadinu jį tiesiog Ponu. Jis atsiradau vasarį, iškart po Pono ex P. Aš nenorėjau nieko rimto. Man patiko su juo kalbėtis. Vaikščioti į pasimatymus. Ir bučiuotis. Tik tiek. Bet niekada nežiūrėjau į jį rimtai. Po kelių mėnesių sutrypiau jam širdį. Žinau, kad už tai dar atsiimsiu. Aišku, man jo gaila, bet aš gi negaliu bendrauti su žmogumi ir tikėtis, kad kada nors, kaip nors viskas pasikeis ir man įsižiebs kažkokia ale drugeliška meilė. Ne. Neturiu tam laiko. Daug dirbu.

Apskritai, supratau, kad esu sugadinta šitų myžnių. Atsiprašau už riebų leksikoną. Bet rimtai. Kiek turėjau santykių, visuose buvau vyras. Aiškinau ką daryti, kaip daryti, kur daryti ir pan. Ir tik aš pasakydavau, kada viskas baigta. Todėl dabar esu pasiruošusi būti įskaudinta. Paskutinį kartą man širdį išdraskė dar mokykloje. Jau pamiršau, koks tai jausmas. Žinau, kad Ponas Perspektyva būtų sudaužęs man širdį dar pernai, bet netikėtai įsijungė kažkoks savisaugos instinktas ir, kai jau BEVEIK įsimylėjau — dėjau į kojas. Nežinau ar gerai padariau. Paprastai niekuomet nesigailiu padarytų sprendimų, tad kodėl turėčiau gailėtis dėl šito? Tai va, pratęsiant apie myžnius, noriu pasakyti — AŠ ESU MOTERIS. TAI IR NORIU JA BŪTI. blet. (leksinė emocijų raiška. pykti negalima)

Žodžiu. Kas verčia mane jaustis moterimi —  Ponas Perspektyva, kuris kažkokiu neaiškiu būdu grįžo į mano gyvenimą. Grįžo su trenksmu, bet atrodo taip, lyg niekada niekur nebūtų išėjęs. Neneigsiu, visada atrodė, kad tarp mūsų liko kažkas nepabaigta. Galbūt mano sudaužyta širdis ir yra tai, ko mes nepadarėm? Gal. Šį kartą sakiau, kad apie nieką negalvosiu. Tiesiog pasileisiu į avantiūrą. Bet visokios mintys pačios lenda į galvą. Aš nesuprantu ko jis nori iš manęs, kaip jis žiūri į mane ir, apskritai, ką jis galvoja? Jis nekalba. Niekada. Ir tai žiauriai mane užknisa. O aš jo neklausiu arba dėl to, nes pati bijau kalbėtis (nors visus atsakymus turiu) arba dėl to, kad bijau to, ką jis pasakys. Abu variantai lygiaverčiai.

Vienaip ar kitaip, jis man patinka. Mane žavi jo išpuoselėtas humoro jausmas. Man patinka klausytis, kaip jis kalba. Priešingai, nei kiti, potencialūs kandidatai, jis nenusišneka. Galiu teigti, kad jis yra ganėtinai protingas. Na, bent jau nėra kvailesnis už mane. O tokį egzempliorių retai kada sutiksi. Nesakau, kad esu super protinga. Tiesiog savo kelyje esu sutikusi nemažai kvailų vyrų. Šypt. Ir dar, kas man labai patinka — prie jo aš esu visai kitokia. Ir man tai pradeda patikti. Jis pasako „Nu ne, nedaryk taip“. Ir žinot ką? Aš ir nedarau. Tai visiškai nepanašu į mane. Nes jei man pasako „nedaryk“, aš tiesiog mirštu, kaip noriu būtent taip ir padaryti. Kitas dalykas, kuris man patinka… Aha. Tik nesuprantu, ar man sklerozė ar jis rimtai patobulėjo per tuos metus? o.O Nesakau, kad jis buvo prastas, tikrai ne. Gal koks 7-netas, bet dabar.. skiriu tvirtą 9-tuką. To-bu-la. (10 negaliu skirti. Nes.. tiesiog negaliu.)

O labiausiai man patinka kai jis juokiasi ir laiko mane už rankos. Perfecto.

Kas bus toliau? Nežinau. Santykiuose dalyvauja du žmonės. Rimtų santykių irgi turi norėti du žmonės. Jei aš pasineriu į santykius, galiu atsiduoti 100 proc. Galiu būti pati geriausia, rūpestingiausia ir mieliausia. Galiu stipriai stengtis ir nepavargti. Bet jei nieko neišeina? Sunku pasakyti. Aišku, būtų skaudu. Yra šansų, kad net širdį sudaužytų. Bet aš nesu iš tų merginų, kurios puola dėžėmis valgyti šokoladą, verkti ir pasileidžia į kažkokį savęs gailėjimo ir kritikavimo seansą. Ne. Paprastai į viską žiūriu racionaliai — vienų santykių pabaiga gali atverti vartus kitų santykių pradžiai. C’mon. Jei gailėsi vieno, tai ką pagalvos kiti, kurie galėtų užimti jo vietą? :)) Juokauju. Tikiu, kad vieną vakarą paskirčiau savianalizei, bet nemanau, kad būtų verta tam sugaišti daugiau laiko. Vienaip ar kitaip, sakiau, kad pasileisiu į šią avantiūrą apie nieką negalvodama. Bet kažkaip neišeina. Jis man labai patinka ir tai mane dar labiau siutina. Man visuomet reikia konkretumo ir to jis man neduoda. Galbūt niekada ir neduos. Anąkart aš dėjau į kojas. Nenorėčiau to daryti ir šįkart. Pažiūrėsim kas iš to išeis.

Praėjo metai po to, kai paskutinį kartą čia rašiau ir nepasikeitė vienas dalykas — įrašų tema išlieka ta pati. Nesuaugau? Vargu, ar beviltiški romantikai kada nors suauga. O rudenėjant romantiška atmosfera įgauna ryškesnes spalvas.

Šiandien tiek. Laikas daryti apapa.

Labos nakties, mielieji.

Visada Jūsų — M. Xx

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą